Šiandieninės Vakarų Lietuvos gyventojų skirtumai atsirado jau pačioje baltų etnogenezės pradžioje, kai 2 ir 3 a. per. Kr. sankirtoje ar kiek vėliau- ankstyvajame žalvario amžiuje- išsiskyrė vakarų ir rytų baltų etninės istorijos keliai. Kur buvo riba tarp rytų ir vakarų baltų, dabar tiksliai pasakyti sunku, tačiau apytikriai ją galime vesti Nemuno vidurupiu, Nerimi iki jos santakos su šventąją ir toliau į šiaurę Šventosios upe. Taigi vakarų ir rytų baltų teritorijų riba driekėsi per patį dabartinės Lietuvos  vidurį. Visais istoriniais laikotarpiais Vakarų Lietuvos (Žemaitijos) žmonių gyvensena smarkiai skyrėsi nuo kitų etnografinių Lietuvos sričių gyventojų kultūros. Anksti patekusios į Lietuvos valstybės sudėtį ir nespėjusius išsiugdyti atskirai tautai būtinos savimonės žemaičius drąsiai galima vadinti subetnoso terminu.

     11-12 a. lietuvių gentys jau buvo išsiskyrusios  vakarų ir rytų šakas, tai vyko 9-10 a. ar net dar anksčiau. Žemaičių protėviai asimiliavo kuršius ir kai kurias kitas vakarų baltų gentis. Pavyzdžiui, riba tarp šiaurės ir pietų žemaičių tarmių beveik sutampa su buvusia lietuvių (žemaičių) ir kuršių. Tai laikoma neginčytinu įrodymu, kad šių dienų  šiaurės žemaičių tarmė yra kuršių asimiliavimo rezultatas. Panašiai tyrėjai spėja, kad dabartiniame žemaičių pietinės tarmės areale 5-12 a. susidariusi žemaitiškos kultūros sritis yra Nemuno vidurupyje, tarp Neries ir Dubysos žiočių susiklosčiusios plokštinių kapinynų ir vietinės Vakarų Lietuvos pilkapių kultūrinės srities, skirtinos vakarų baltams, sąveikos rezultatas. Iš pradžių susiję su aukštaičiais lietuviais kultūrinės ir kalbinės giminystės ryšiais,  ilgainiui, plėsdami savo įtaką Lietuvos pajūrio link, žemaičiai taip nutolo nuo rytų aukštaičių, kad kai kuriose etninės kultūros srityse tapo artimesni vakarų baltams. Tai liudytų chtoniškojo mitologijos sluoksnio stiprumas žemaičių religijoje. Žemaičių savitumą ir kultūrinį atskirumą nuo kitų Lietuvos etnografinių sričių palaikė politinės 13-19 a. peripetijos: krašto atidavinėjimas Vokiečių ordinui bei ilgai išlaikyta sąlyginė autonomija- Žemaitija ik pat 19 a. pradž. Išlaikė politinį atskiros kunigaikštystės statusą.