Lie.tuva.lt - tavo gidas i nuostabiaja Lietuva

DZŪKIJA

Nelengva apibūdinti ir Dzūkijos etnografinės srities susidarymo ypatumus. Galima spėti, kad pamatai etnografiniam Pietryčių Lietuvos savitumui buvo padėti gana anksti. Teoriškai jų ieškoti galima jau Nemuno baseino akmens amžiaus kultūrų palikime.

MAŽOJI LIETUVA

Tik nedidelė Mažosios Lietuvos etnografinės sritie dalis dabar priklauso Lietuvai. Galima būtų manyti, kad Nemuno žemupyje ir Kuršių marių pakrantėse- buvusiose skalvių ir iš dalies kuršių žemėse- nauja etnografinė kultūrinė sritis formavosi panašiai kaip Užnemunėje.

SUVALKIJA

Užnemunės (Suvalkijos) ir Mažosios Lietuvos etnografinių sričių susidarymo ištakos- 15-16 a. Lietuvos gyventojų migracija į anksčiau jotvingių ir skalvių gyventas Lietuvos ir Prūsijos pasienio žemes, ištuštėjusias 13-14 a. kovą su kryžiuočiais laikotarpiu.

AUKŠTAITIJA

Aukštaitija - Aukštaičių etnografinius savitumus lėmė ankstyvi politiniai ir kultūriniai ryšiai su rytų slavais. 7 a. beveik visiškai asimiliavę Dnepro baltų gentis, rytų slavai sparčiai artėjo prie šiandien lietuvių gyvenamų  teritorijų.

ŽEMAITIJA

Žemaitija - Šiandieninės Vakarų Lietuvos gyventojų skirtumai atsirado jau pačioje baltų etnogenezės pradžioje, kai 2 ir 3 a. per. Kr. sankirtoje ar kiek vėliau- ankstyvajame žalvario amžiuje- išsiskyrė vakarų ir rytų baltų etninės istori